Kartais ieškome data recovery UK, nes kitos išeities nėra. Kad ir kaip saugome savo įrenginius, vis tiek kartais iš jų dingsta mums svarbi informacija. Tada visada ieškome, kas galėtų recover deleted files. O kokie patys svarbiausi duomenys yra kada nors dingę jums gyvenime? Klausiame kelių žmonių ir prašome pasidalinti patirtimi apie seniai arba neseniai pradingusius duomenis ir to dingimo padarytą žalą. Šiandien nenorime nieko teisti, kaltinti, smerkti, norime tiesiog sužinoti apie pačius duomenis.
Mokyklos laikai nebūtyje
Užkalbinta Miglė sako, kad jai labiausiai gaila, jog kažkur į juodą nebūtį nugarmėjo mokyklos laikų prisiminimai kartu su visomis nuotraukomis, kurios buvo saugomos kompiuterio atmintyje. „Nesiginu to, nieko nekaltinu – manau, kad čia tikrai ir buvo būtent mano pačios kaltė“, – sako mergina, dabar labai liūdinti prisiminus, kiek daug darbo ji įdėjo kažkada rūšiuodama tas nuotraukas. Bet svarbiausia, kaip sako pati Miglė, yra tai, kad tos nuotraukos buvo praktiškai viskas, kas liudijo apie praeitį. „Jeigu ateini pas vyresnius žmones, matai, kad jie būna pasidarę gražius albumus, kur iš seniau atspausdintos nuotraukos sudėtos, suklijuotos. Tie albumai taip paprastai nedings. O štai su skaitmeninėmis nuotraukomis visada taip yra, kad užtenka tiesiog sugadinti kompiuterį ar neapdairiai formatuoti diską, ir viskas dingsta. Manau, nesu vienintelė, kuriai taip yra. Mums reikėtų pasimokyti iš atsakingų savo tėvų, kurie nuotraukas laikydavo pagarbioje vietoje. Mums taip pat reikėtų saugoti savo virtualios foto albumus, sukurti jų skaitmenines kopijas ir panašiai“, – sako mergina.
Pusės metų mokslinis darbas
Skaityti visą straipsnį “Skaudžiausi prisiminimai apie dingusius duomenis” »
Vos tik nukrito geležinė uždanga, auto supirkimas, taisymas ir pardavimas virto pačiu didžiausiu pelno šaltiniu daugybei lietuvių. Pirmiausiai tiems, kurių miestuose buvo didesni automobilių turgūs: Marijampolėje, Ukmergėje, Panevėžyje ir kitur. Verslas prasidėdavo nuo to, kad lietuviai važiuodavo į Vokietiją ar Olandiją ir ten nusipirkdavo daužtas mašinas. Pilną vilkiką jų sumaitotų parsiveždavo. Tačiau nagingi lietuviai žinojo. Nors mašina yra daužta, šiaip ji turėtų būti gana geros būklės. Mat lietuviai tik važinėja tol, kol iki paskutinio varžtelio suzulina automobilį. O štai, kad ir tie patys vokiečiai, važiuoja su geromis, sveikomis, naujomis mašinomis. Nerasi, kad kažkas taip drožtų mašinas, kaip mes. Todėl po avarijos reikia tik atlankstyti dalis, pakeisti stiklą ar sudaužytas lempas, veidrodėlius, ir mašina, sveika savo visais mechanizmais, perdažyta atrodo kaip nauja. Vokietijoje ar Olandijoje tokio daužto auto supirkimas būdavo labai nebrangus, o štai minimaliais kaštais mašiną sutaisius Lietuvoje, ją vėliau galima parduoti labai brangiai. Taip vertėsi labai daug žmonių, apie tai net yra sukurta dokumentinių filmų. Juk gana nestandartinis gyvenimo būdas – važinėjimas tais pačiais atstumais, ir vėl kelyje, galbūt apsuptyje pavojų.