Kai namuose staiga prasideda it po cunamio pakilęs potvynis, supranti, kad be meistro neišsiversi. Kiek teko pastebėti, santechnikas Vilniuje yra labai paklausi specialybė, nes, kai tik prireikia išsikviesti kažką tikrai gerai daryti mokantį meistrą, tai visada tenka pajausti, ką tai reiškia nepakankamai užpildyta rinka. Turbūt dar nė karto nėra taip buvę, kad būtų pavykę lengvai, be vargo išsikviesti meistrą. Visada būna nemažai vargo, nes jie patys sako, kad yra užimti. Tačiau mūsų namuose buvo potvynis ir reikėjo kažką daryti.
Senas namas
Visų pirma, tai santechnikas Vilniuje nebūtų buvęs toks būtinas, jeigu patys būtume prisižiūrėję savo turtą. Šiais laikais daugybė žmonių išvyksta į užsienį padirbėti su ta mintimi, kad dar grįš čia, prikaupę pinigų, ir galės gyventi laimingai toliau. Tačiau dažnai taip pasitaiko, kad vos išvykę į užsienį, visi pajunta geresnio gyvenimo skonį, ir į namus grįžti jau taip nebetraukia. Panašiai yra ir su žmonėmis, kurių namui prireikė santechniko pagalbos. Paprastai migruojama iš mažesnių vietovių, todėl kaimai, miesteliai ir provincijos visiškai tuštėja. Tapo tai įprasta, kad ten atsiranda labai daug dėvėtų rūbų parduotuvių, kurias išlaiko emigravusiųjų artimieji, kuriems išeiviai siunčia iš labdaros gautus pigius rūbus. Vilniuje rečiau taip nutinka, kad namai lieka tušti, apleisti, o šeimininkai – pakėlę sparnus į šiltus ar šaltus kraštus. Visgi, vieta, apie kurią dabar kalbu, kaip tik tokia ir buvo. Kadaise ten gyveno žmonės, gražiai prižiūrėjo ir namo aplinką, ir vidų, ir netgi vamzdžių sistemas. Tačiau žiemai išvyko į užsienį, ir kaip tik per tą laiką prasidėjo blogi dalykai.
Ar kaip ir kiekvieną birželį